Sustainable Vitiviniculture in the Modern Wine Industry + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Vyno sektorius per paskutinius maždaug 30–40 metų buvo paveiktas ne vienos transformacijos. Pirma, vynas tapo gastronominiu gėrimu, nes vyno mėgėjai visame pasaulyje pradėjo domėtis ir lankytis vis dažniau organizuojamose vyno parodose, degustacijose taip mokindamiesi teisingai pažinti vyno struktūrą, tekstūrą ir kvapus, gamybos niuansus. Antra, auganti aplinkai draugiškų produktų paklausa visame pasaulyje įtakojo kiek didesnį vyno gamintojų dėmesį vynmedžio priežiūros ir vyno gamybos procesų kokybei. Ekologiškumas, „eko-draugiškumas“, „eko-verslumas“, o vėliau ir tvarumas – tapo populiariomis sąvokomis tarp gamintojų įvairiuose ekonominiuose sektoriuose, dažnu atveju naudojamomis konkurenciniam pranašumui įgyti, ypatingai intensyviose ar agresyviose rinkose.

Tvarumo sąvoka – rezonansinė. Gamintojai teigia, kad pagrindinis tvarumo principas – rūpestis gamta dabarty ir jos išteklių išsaugojimas ateities kartoms, o vartotojai – rūpestis jų sveikata. Abi pusės, iš dalies, yra teisios. Tačiau tvarumas turi gilesnę filosofiją, apimančią ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominę bei sociokultūrinę dimensijas.

Šioje Studijoje apžvelgiame tvarumo (sąvokos) atsiradimą ir jo dimensijų integravimą vyno sektoriuje, apibūdiname tiek tvariam vynui būdingas, tiek šiai kategorijai (pilnai ar iš dalies) priskiriamų vyno tipų savybes, apžvelgiame Lietuvoje sėkmingai veikiančias ir apie „vitivinikultūrą“ naujausią informaciją skleidžiančias asociacijas, organizacijas, jungiančias Lietuvos vyno entuziastus, o taip pat įgyvendiname pirmąjį mokslinį empirinį tyrimą Lietuvos mastu, siekiant identifikuoti Lietuvos vyno mėgėjo požiūrį į tvarų vyną ir (galimai) šį požiūrį įtakojančius komponentus.